Pinhole fotoaparatas PINQ-135 savomis rankomis
:: Pinhole
Puslapis 1 iš 1•
Pinhole fotoaparatas PINQ-135 savomis rankomis
Pinhole fotoaparatas PINQ-135 savomis rankomis
Parengė: Romas Pumpalavičius, 2004.
Apie PINHOLE
Pinhole kamera, dar žinoma kaip "camera obscura" yra kogero pats seniausias optinis atvaizdo formavimo įrenginys. Vieni pirmųjų nagrinėję šį reiškinį, daugiau nei prieš 2400 metų, buvo tokie garsūs žmonės kaip Aristotelis ar Kinijos filosofas Mo Ti, tačiau pirmasis detalus "camera obscura" aprašas pasaulį išvydo tik 1485 metais ir parengė jį Leonardas da Vinčis.
XX amžiaus viduryje - "camera obscura" buvo vėlgi pritaikyta praktikoje. Mokslininkai atrado, kad pinhole pagalba galima fotografuoti rentgeno spindulius, kuriuos sulaiko įprastas lešis.
Pirmoji pinhole fotografija pasaulį išvydo 1850 metais, tačiau savo populiarumo, šis fotografijos būdas, susilaukė tik XIX amžiaus pabaigoje.
Pinhole fotoaparato principas yra ganėtinai paprastas, iš esmės - "camera obscura", tai betkokia, nelaidi šviesai dėžutė (ar netgi patalpa) su maža skylute vienoje sienelėje ir jautriu šviesai paviršiumi ant priešpriešinės sienelės. Pinhole fotoaparatus fotomėgėjai gamina ir iš sausainių ar degtukų dėžučių, ir iš nebenaudojamų fotoaparatų, o kaikurie netgi modifikuoja savo veidrodinius fotoaparatus - vietoje ojektyvo naudoja dangtelį su vos kelių dešimtųtų ar netgi šimtųjų milimetro dalių skylute.
Jei vis dar netikite, kad sudėtingus ir brangius foto-objektyvus gali atstoti mikroskopinė skylutė - atlikite eksperimentą. Paimkite kuo tamsesnės spalvos popieriaus lapą ir adatos pagalba jo viduryje pradurkite mažą skylutę. Vakare, ar tamsioje patalpoje užsidekite stalinę lempą su kaitrine lempute ir tarp jos bei rašomojo stalo palaikykite tą lapą. Ant stalo aiškiai pamatysite stalinės lempos siūlelį. Jei negalite jo įžiūrėti - nuleiskite lapą žemiau ir siūlelis taps ryškesnis, mažesnis.
Šis straipsnis skirtas ne nagrinėti pinhole optikos principams, tad nesileiskime į teorinius šio eksperimento aprašymus, o imkimės fotoaparato gamybos.
Pirkiniai, pasirengimas
Prie šio straipsnio pridedu brėžinius, susidedančius iš 10 dalių. Jais vadovaudamiesi, galėsite per vieną vakarą pasigaminti fotoaparatą, kurį simboliškai pavadinau "PinQ-135".
Vertėtų žinoti, kad įprastas spausdintuvo popierius yra pernelyg plonas, todėl nepakankamai standus, bei gali praleisti šviesą. Brėžinius vertėtų nusibraižyti ant maždaug 1 mm storio kartono (pavyzdžiui - A4 formato bloknoto viršelio), tačiau iš bėdos galima suklijuoti 3-4 printerio popieriaus lapus.
Tam, kad pasigaminti šį fotoaparatą jums reikės šių arba panašių daiktų:
1.
Kartonas.
2.
Kanceliarinis peiliukas popieriui.
3.
Tvirtos žirklės.
4.
Klijai popieriui ir metalui.
5.
Plonytės skardos gabalėlis.
6.
Liniuotė.
7.
Pieštukas.
8.
Plonytė siuvimo adata.
9.
Plokščios replės arba siuvimo antpirštis.
10.
Universalus juodas flomasteris.
11.
Betkokia ISO-100 jautrumo juostelė.
12.
Daugkartinio naudojimo juostelės kasetė.
13.
Smulkaus švitrinio popieriaus gabalėlis.
14.
Lipni juoda juosta.
Klijai galėtų būti betkurie, tvirtai suklijuojantys popierių, tačiau reikės klijuoti ir skardą, tad siūlyčiau pasirinkti universalius klijus, tokius kaip Superglue ar Moment. Vietoje kartono tiks anksčiau minėtas ruošinys iš printerio popieriaus, o skardos donoru gali tapti tuščia alaus skardinė. Juostelę rekomenduočiau pirkti 12 kadrų, taip išleisite mažiau pinigų, jei pasirodys, kad nepakankamai gerai surinkote fotoaparatą ir šis leidžia šviesą. Puikiai tinka plataus vartojimo juostelės tokios kaip "Fuji Superia 100", "Kodak Gold 100" ar "Konica Centuria VX100". Daugkartinio naudojimo kasetę juostai galite rasti antikvariate, specializuotoje fotoprekių parduotuvėje arba tiesiog paprašyti fotolaboratorijoje. Iš bėdos - fotolaboratorijoje tikrai gausite panaudotą vienkartinę kasetę, o prie kyšančio galiuko, lipnios juostos pagalba galėsite priklijuoti fotojuostelę.
Detalių gamyba
Pagal pateiktus brėžinius ir iliustracijas pasigaminkite visas reikalingas detales. Beje visos dalys nuo 1-os iki 8-os yra popierinės, o 9-oji ir 10-oji dalis daroma iš skardos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas 10-os dalies gamybai, tai sudėtingiausia gamybos proceso vieta. Iš skardos iškirpkite 2 cm x 2 cm kvadratą ir jo centre pieštuko pagalba pažymėkite tašką. Tuomet paimkite adatą ir laikydami ją replėmis arba bent parėmę siuvimo antpirščiu, pamėginkite adatos galiuku, skardos centre, pradurti pačią mažiausią skylutę kokią tik sugebėsite. Švitrinio popieriaus pagalba nuvalykite abi skardos puses, kad paviršius būtų idealiai lygus. Jei skylutė gavosi ne visiškai apvali - adatos pagalba galite pamėginti ją pataisyti (tik stenkitės jos nepadidinti ir šį kartą durkite iš kitos pusės), o paskui vėl nuvalykite švitrinio popieriaus pagalba. Kuo mažesnę ir apvalesnę skylutę pagaminsite - tuo bus ryškesnės jūsų fotoaparato nuotraukos, tačiau ganėtinai ydomių meninių nuotraukų galima pagaminti su kone betkokio dydžio ar formos skylute. Norui esant - šią dalį galima pasigaminti netgi iš popieriaus. Optimalus skylutės diametras - 0,2 mm.
Pasigaminę visas dalis, markerio pagalba nudažykite jas juodai - žinoma jei jos ir taip nėra juodos.
Surinkimas
Fotoaparato surinkimą dera pradėti nuo juostos persukimo mechanizmo. Suklijuokite 2 suktukus iš 8-o ir 9-o brėžinio dalių. Jiems išdžiuvus - įstatykite juos į tam skirtas 1-os dalies (fotoaparato korpuso) skyles ir užmovę dalis iš 7-o brėžinio - priklijuokite jas. Būkite atsargūs, kad klijai nepakliūtų ten kur nereikia ir suktukai galėtų laisvai sukiotis į abi puses. Vietoj klijų galite panaudoti lipnią juostą. Dabar iš vidaus priklijuokite 10-ą dalį taip, kad skylutė būtų per patį 1-os dalies skylutės centrą. Klijams išdžiuvus - galite priklijuoti 2-ą ir 3-ą dalis, suklijuoti 4-ąją.
Kai klijai nudžius - uždarykite korpusą ir suklijuokite. Dabar galima imtis paleidimo mechanizmo. Klijus ant 5-osios dalies tepkite itin tiksliai, kad liktų vietos 6-osios dalies judėjimui. Klijams išdžiuvus - galite ikišti 6-ąją dalį. Patikrinkite visas siūles - ar gerai suklijavote ir ar nėra šviesos praleidimo požymių. Reikalui esant - užklijuokite popieriaus lapelį ar lipnios juostos gabalėlį ir nudažykite juodai.
Jūsų fotoaparatas paruoštas darbui.
Juostos įdėjimas
Prieš dedant juostelę - įsitikinkite, kad fotoaparato užraktas (6) nuleistas ir pinhole objektyvo skylė uždengta. Laisvą juostelės gala įtaisykite į daugkartinio naudojimo kasetę arba priklijuokite prie laisvo vienkartinės kasetės juostelės galiuko. Įkiškite abi kasetes pro fotoaparato apačią - įsitikinkite, kad suktukai įlindo į reikiamas vietas ir galėsite jų pagalba persukinėti juostelę. Uždenkite fotoaparato apačią dangteliu (4) ir sujungimo vietą apvyniokite lipnia juosta, kad fotografuojant neatsidarytų. Taipogi patarčiau persukti visą juostelę į tuščiąją kasetę ir fotografuojant persukinėti atgal. Taip būsite tikri, kad net ir sulūžus fotoaparatui per pusę - galėsite atiduoti ryškinti išfotografuotą juostelę originalioje kasetėje. Juostai persukti per vieną kadrą - suktuką reikia pasukti vidutiniškai nuo 180 iki 270 laispnių. Juostelės pradžioje daugiau, o pabaigoje - mažiau.
Fotografavimas
Fotografavimas pinhole fotoaparatu - skiriasi nuo fotografavimo jums įprastais fotoaparatais. Mažai šansų, kad jums pavyks nufotografuoti fotoaparatą laikant rankose. Jį reikėtų pastatyti ant tvirto pagrindo, tuomet atidaryti fotoaparato užraktą, iš anksto numatytam laikui ir vėl jį uždaryti. Persukti juostelę ir eiti ieškoti ką dar nufotografuoti.
Ekspozicijos trukmės nustatymas
Jūsų fotoaparato židinio nuotolis yra 20 mm. Jei objektyvo skylutę padarėte nuo 0,3 mm iki 0,15 mm storio, tuomet jūsų fotoaparato apytikslė diafragma f yra nuo F/128 iki f/64.
Ekspozicijos nustatymas naudojant ISO-100 jautrumo juostelę.
Su eksponometru:
Jei turite eksponometrą - išmatuokite ekspozicijos trukmę prie f22 ir padauginkite ją iš 20. Pavyzdžiui, jei gavote išlaikymo trukmę 1/30 s, tai pinhole užraktą laikykite atidarytą apie pusę sekundės. Jei eksponometras parodė 1/2 s - atidarykite užraktą 10-čiai sekundžių ir t.t. Nenustebkite, kad kartais ekspozicijos trukmė gali būti ištisos 20 minučių ar netgi valanda.
Be eksponometro:
Tiksli ekspozicija reikalauja įgudusios akies, tačiau mūsų tikslas nėra techniškai ideali nuotrauka, mūsų tikslas - įdomi nuotrauka. Todėl galime nesukti sau galvos dėl preciziškai tikslių išlaikymų ir drąsiai pasikliauti tokia skale:
Fotografavimo sąlygos
Ekspozicijos trukmė
Labai ryški saulė
1/3 s
Saulėta diena
1 s
Debesuota diena
2 s
Apsiniaukę arba šešėlyje
8 s
Patalpoje apšviestoje pro langą (dieną)
1 m
Patalpoje apšviestoje elektros lemputėmis
10 m
Patalpoje silpnai apšviestoje elektros lemputėmis
30 m
Naktį lauke, mėnulio ar žibintų šviesoje
keletas valandų
Pabaigai
Norėčiau padėkoti visiems, kurie mane paskatino ir sudomino pinhole fotografija, ypatingai Tomui Vyšniauskui, kurio dėka ir nusprendžiau išbandyti save šioje foto-meno šakoje. O jums palinkėsiu sėkmės eksperimentuojant.
Brėžiniai
http://www.pinhole.lt/lt/?pid=3&id=1
Parengė: Romas Pumpalavičius, 2004.
Parengė: Romas Pumpalavičius, 2004.
Apie PINHOLE
Pinhole kamera, dar žinoma kaip "camera obscura" yra kogero pats seniausias optinis atvaizdo formavimo įrenginys. Vieni pirmųjų nagrinėję šį reiškinį, daugiau nei prieš 2400 metų, buvo tokie garsūs žmonės kaip Aristotelis ar Kinijos filosofas Mo Ti, tačiau pirmasis detalus "camera obscura" aprašas pasaulį išvydo tik 1485 metais ir parengė jį Leonardas da Vinčis.
XX amžiaus viduryje - "camera obscura" buvo vėlgi pritaikyta praktikoje. Mokslininkai atrado, kad pinhole pagalba galima fotografuoti rentgeno spindulius, kuriuos sulaiko įprastas lešis.
Pirmoji pinhole fotografija pasaulį išvydo 1850 metais, tačiau savo populiarumo, šis fotografijos būdas, susilaukė tik XIX amžiaus pabaigoje.
Pinhole fotoaparato principas yra ganėtinai paprastas, iš esmės - "camera obscura", tai betkokia, nelaidi šviesai dėžutė (ar netgi patalpa) su maža skylute vienoje sienelėje ir jautriu šviesai paviršiumi ant priešpriešinės sienelės. Pinhole fotoaparatus fotomėgėjai gamina ir iš sausainių ar degtukų dėžučių, ir iš nebenaudojamų fotoaparatų, o kaikurie netgi modifikuoja savo veidrodinius fotoaparatus - vietoje ojektyvo naudoja dangtelį su vos kelių dešimtųtų ar netgi šimtųjų milimetro dalių skylute.
Jei vis dar netikite, kad sudėtingus ir brangius foto-objektyvus gali atstoti mikroskopinė skylutė - atlikite eksperimentą. Paimkite kuo tamsesnės spalvos popieriaus lapą ir adatos pagalba jo viduryje pradurkite mažą skylutę. Vakare, ar tamsioje patalpoje užsidekite stalinę lempą su kaitrine lempute ir tarp jos bei rašomojo stalo palaikykite tą lapą. Ant stalo aiškiai pamatysite stalinės lempos siūlelį. Jei negalite jo įžiūrėti - nuleiskite lapą žemiau ir siūlelis taps ryškesnis, mažesnis.
Šis straipsnis skirtas ne nagrinėti pinhole optikos principams, tad nesileiskime į teorinius šio eksperimento aprašymus, o imkimės fotoaparato gamybos.
Pirkiniai, pasirengimas
Prie šio straipsnio pridedu brėžinius, susidedančius iš 10 dalių. Jais vadovaudamiesi, galėsite per vieną vakarą pasigaminti fotoaparatą, kurį simboliškai pavadinau "PinQ-135".
Vertėtų žinoti, kad įprastas spausdintuvo popierius yra pernelyg plonas, todėl nepakankamai standus, bei gali praleisti šviesą. Brėžinius vertėtų nusibraižyti ant maždaug 1 mm storio kartono (pavyzdžiui - A4 formato bloknoto viršelio), tačiau iš bėdos galima suklijuoti 3-4 printerio popieriaus lapus.
Tam, kad pasigaminti šį fotoaparatą jums reikės šių arba panašių daiktų:
1.
Kartonas.
2.
Kanceliarinis peiliukas popieriui.
3.
Tvirtos žirklės.
4.
Klijai popieriui ir metalui.
5.
Plonytės skardos gabalėlis.
6.
Liniuotė.
7.
Pieštukas.
8.
Plonytė siuvimo adata.
9.
Plokščios replės arba siuvimo antpirštis.
10.
Universalus juodas flomasteris.
11.
Betkokia ISO-100 jautrumo juostelė.
12.
Daugkartinio naudojimo juostelės kasetė.
13.
Smulkaus švitrinio popieriaus gabalėlis.
14.
Lipni juoda juosta.
Klijai galėtų būti betkurie, tvirtai suklijuojantys popierių, tačiau reikės klijuoti ir skardą, tad siūlyčiau pasirinkti universalius klijus, tokius kaip Superglue ar Moment. Vietoje kartono tiks anksčiau minėtas ruošinys iš printerio popieriaus, o skardos donoru gali tapti tuščia alaus skardinė. Juostelę rekomenduočiau pirkti 12 kadrų, taip išleisite mažiau pinigų, jei pasirodys, kad nepakankamai gerai surinkote fotoaparatą ir šis leidžia šviesą. Puikiai tinka plataus vartojimo juostelės tokios kaip "Fuji Superia 100", "Kodak Gold 100" ar "Konica Centuria VX100". Daugkartinio naudojimo kasetę juostai galite rasti antikvariate, specializuotoje fotoprekių parduotuvėje arba tiesiog paprašyti fotolaboratorijoje. Iš bėdos - fotolaboratorijoje tikrai gausite panaudotą vienkartinę kasetę, o prie kyšančio galiuko, lipnios juostos pagalba galėsite priklijuoti fotojuostelę.
Detalių gamyba
Pagal pateiktus brėžinius ir iliustracijas pasigaminkite visas reikalingas detales. Beje visos dalys nuo 1-os iki 8-os yra popierinės, o 9-oji ir 10-oji dalis daroma iš skardos.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas 10-os dalies gamybai, tai sudėtingiausia gamybos proceso vieta. Iš skardos iškirpkite 2 cm x 2 cm kvadratą ir jo centre pieštuko pagalba pažymėkite tašką. Tuomet paimkite adatą ir laikydami ją replėmis arba bent parėmę siuvimo antpirščiu, pamėginkite adatos galiuku, skardos centre, pradurti pačią mažiausią skylutę kokią tik sugebėsite. Švitrinio popieriaus pagalba nuvalykite abi skardos puses, kad paviršius būtų idealiai lygus. Jei skylutė gavosi ne visiškai apvali - adatos pagalba galite pamėginti ją pataisyti (tik stenkitės jos nepadidinti ir šį kartą durkite iš kitos pusės), o paskui vėl nuvalykite švitrinio popieriaus pagalba. Kuo mažesnę ir apvalesnę skylutę pagaminsite - tuo bus ryškesnės jūsų fotoaparato nuotraukos, tačiau ganėtinai ydomių meninių nuotraukų galima pagaminti su kone betkokio dydžio ar formos skylute. Norui esant - šią dalį galima pasigaminti netgi iš popieriaus. Optimalus skylutės diametras - 0,2 mm.
Pasigaminę visas dalis, markerio pagalba nudažykite jas juodai - žinoma jei jos ir taip nėra juodos.
Surinkimas
Fotoaparato surinkimą dera pradėti nuo juostos persukimo mechanizmo. Suklijuokite 2 suktukus iš 8-o ir 9-o brėžinio dalių. Jiems išdžiuvus - įstatykite juos į tam skirtas 1-os dalies (fotoaparato korpuso) skyles ir užmovę dalis iš 7-o brėžinio - priklijuokite jas. Būkite atsargūs, kad klijai nepakliūtų ten kur nereikia ir suktukai galėtų laisvai sukiotis į abi puses. Vietoj klijų galite panaudoti lipnią juostą. Dabar iš vidaus priklijuokite 10-ą dalį taip, kad skylutė būtų per patį 1-os dalies skylutės centrą. Klijams išdžiuvus - galite priklijuoti 2-ą ir 3-ą dalis, suklijuoti 4-ąją.
Kai klijai nudžius - uždarykite korpusą ir suklijuokite. Dabar galima imtis paleidimo mechanizmo. Klijus ant 5-osios dalies tepkite itin tiksliai, kad liktų vietos 6-osios dalies judėjimui. Klijams išdžiuvus - galite ikišti 6-ąją dalį. Patikrinkite visas siūles - ar gerai suklijavote ir ar nėra šviesos praleidimo požymių. Reikalui esant - užklijuokite popieriaus lapelį ar lipnios juostos gabalėlį ir nudažykite juodai.
Jūsų fotoaparatas paruoštas darbui.
Juostos įdėjimas
Prieš dedant juostelę - įsitikinkite, kad fotoaparato užraktas (6) nuleistas ir pinhole objektyvo skylė uždengta. Laisvą juostelės gala įtaisykite į daugkartinio naudojimo kasetę arba priklijuokite prie laisvo vienkartinės kasetės juostelės galiuko. Įkiškite abi kasetes pro fotoaparato apačią - įsitikinkite, kad suktukai įlindo į reikiamas vietas ir galėsite jų pagalba persukinėti juostelę. Uždenkite fotoaparato apačią dangteliu (4) ir sujungimo vietą apvyniokite lipnia juosta, kad fotografuojant neatsidarytų. Taipogi patarčiau persukti visą juostelę į tuščiąją kasetę ir fotografuojant persukinėti atgal. Taip būsite tikri, kad net ir sulūžus fotoaparatui per pusę - galėsite atiduoti ryškinti išfotografuotą juostelę originalioje kasetėje. Juostai persukti per vieną kadrą - suktuką reikia pasukti vidutiniškai nuo 180 iki 270 laispnių. Juostelės pradžioje daugiau, o pabaigoje - mažiau.
Fotografavimas
Fotografavimas pinhole fotoaparatu - skiriasi nuo fotografavimo jums įprastais fotoaparatais. Mažai šansų, kad jums pavyks nufotografuoti fotoaparatą laikant rankose. Jį reikėtų pastatyti ant tvirto pagrindo, tuomet atidaryti fotoaparato užraktą, iš anksto numatytam laikui ir vėl jį uždaryti. Persukti juostelę ir eiti ieškoti ką dar nufotografuoti.
Ekspozicijos trukmės nustatymas
Jūsų fotoaparato židinio nuotolis yra 20 mm. Jei objektyvo skylutę padarėte nuo 0,3 mm iki 0,15 mm storio, tuomet jūsų fotoaparato apytikslė diafragma f yra nuo F/128 iki f/64.
Ekspozicijos nustatymas naudojant ISO-100 jautrumo juostelę.
Su eksponometru:
Jei turite eksponometrą - išmatuokite ekspozicijos trukmę prie f22 ir padauginkite ją iš 20. Pavyzdžiui, jei gavote išlaikymo trukmę 1/30 s, tai pinhole užraktą laikykite atidarytą apie pusę sekundės. Jei eksponometras parodė 1/2 s - atidarykite užraktą 10-čiai sekundžių ir t.t. Nenustebkite, kad kartais ekspozicijos trukmė gali būti ištisos 20 minučių ar netgi valanda.
Be eksponometro:
Tiksli ekspozicija reikalauja įgudusios akies, tačiau mūsų tikslas nėra techniškai ideali nuotrauka, mūsų tikslas - įdomi nuotrauka. Todėl galime nesukti sau galvos dėl preciziškai tikslių išlaikymų ir drąsiai pasikliauti tokia skale:
Fotografavimo sąlygos
Ekspozicijos trukmė
Labai ryški saulė
1/3 s
Saulėta diena
1 s
Debesuota diena
2 s
Apsiniaukę arba šešėlyje
8 s
Patalpoje apšviestoje pro langą (dieną)
1 m
Patalpoje apšviestoje elektros lemputėmis
10 m
Patalpoje silpnai apšviestoje elektros lemputėmis
30 m
Naktį lauke, mėnulio ar žibintų šviesoje
keletas valandų
Pabaigai
Norėčiau padėkoti visiems, kurie mane paskatino ir sudomino pinhole fotografija, ypatingai Tomui Vyšniauskui, kurio dėka ir nusprendžiau išbandyti save šioje foto-meno šakoje. O jums palinkėsiu sėkmės eksperimentuojant.
Brėžiniai
http://www.pinhole.lt/lt/?pid=3&id=1
Parengė: Romas Pumpalavičius, 2004.




